Iš vaikystės ateina Kelėdos...
Paplotėlis, šienelis, Mama...
Verpia tylą Naktis atsisėdus,
Kursto krosny ugnelę Žiema.
Tu ateik mano angelas baltas,
Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių,
Kasdienybės pilkos nesugeltas,
Atsistok po vaikystės medžiu,
Aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų
Tik ateik iš Kalėdų nakties,
Iš vaikystės per dangų, per gojų
Įsisupęs į skliautą vilties...